Žemės nuosavybės klausimas Lietuvoje – jautrus. Kad savo turtą saugome ir giname, suprantama, tačiau kai kurie dalykai neįvyksta be tam tikrų „aukų“. Valstybės institucijos, siekdamos plėtoti strategiškai svarbius projektus, dažnai privalo spręsti žemės sklypų paėmimo valstybės poreikiams klausimą su privačiais savininkais. Kai kada tam prireikia ir teismo įsikišimo, o strateginiai projektai dėl to labai vėluoja.

Šiuo metu galiojančio Žemės įstatymo 45 straipsnio 1 dalies 4 punkte nustatyta, kad žemė visuomenės poreikiams iš privačios žemės savininkų gali būti paimama, kai ši žemė yra reikalinga keliams tiesti ir eksploatuoti. Vyriausybės teikimu Seimas gali pripažinti tam tikrą energetikos, transporto infrastruktūros, ar krašto apsaugos sričių projektą ypatingos valstybinės svarbos projektu. Pavyzdžiui, tiesiant svarbiausius aplinkkelius, įrengiant žiedines sankryžas, dviračių takus kurortuose, ar vystant tokį tarptautinį geležinkelio projektą, kaip Rail Baltica. Gera susisiekimo infrastruktūra naudotis nori visi, tačiau, deja, ne visiems suprantama, kad, štai, norint tiesti Vilniaus miesto pietinį aplinkkelį ar rekonstruoti Via Baltica ruožą dėl saugesnio eismo ir automobilių apkrovos tenka „paliesti“ ir privačią žemę.

 

IMG_0004Nuo procedūrų – nepabėgsi

Kai nusprendžiama tiesti kelią ar jo ruožą, rekonstruoti kurį nors labai avaringą valstybinės reikšmės kelią ar įgyvendinti papildomas eismo saugą didinančias priemones (įrengti žiedines, dviejų lygių sankryžas, pėsčiųjų ir dviračių takus ir kt.), asfaltuoti žvyrkelį, pirmiausia rengiami projektiniai pasiūlymai, kurių metu nustatoma, kokių tam reikia priemonių, ar visi numatomi sprendiniai tilps esamoje kelio juostoje (žemės sklype). „Jei tokių sprendinių vien tik valstybinės reikšmės kelio juostoje įgyvendinti nėra nei juridinių, nei techninių galimybių, tenka inicijuoti žemės paėmimo visuomenės poreikiams procedūras. Labai dažnai, ypač esamų kelių rekonstrukcijos atveju, prisireikia ne viso žemės sklypo, o tik nedidelės jo dalies“, – paaiškina Lietuvos automobilių kelių direkcijos (LAKD) prie Susisiekimo ministerijos Perspektyvinio planavimo skyriaus vedėjas Artūras Aušra.

Inicijuojant žemės paėmimo visuomenės poreikiams procedūras, pirmiausia turi būti parengti ir patvirtinti atitinkami teritorijų planavimo dokumentai: detalieji ar specialieji planai. Iki šiol buvo privalomai atliekamos ir planuojamos ūkinės veiklos poveikio aplinkai vertinimo procedūros. Apie visus rengiamus ir parengtus dokumentus visuomenė nustatyta tvarka informuojama ir gali teikti savo pasiūlymus dėl jų sprendinių. Jei suinteresuotos visuomenės pasiūlymai yra motyvuoti, pagal galimybes į juos atsižvelgiama. Deja, dažniausiai sulaukiama ir tokių savininkų pasiūlymų, kurių esmė – kelią tiesti ar rekonstruoti arba tik kaimyniniuose žemės sklypuose, arba tik valstybinėje žemėje. Deja, kadangi valstybinės reikšmės keliai yra sudėtingos konstrukcijos statiniai, kuriems nustatomi statinio ir eismo saugos reikalavimai, dažnai nėra galimybių atsižvelgti į visus tokius žemės savininkų pasiūlymus.

A.Aušra priduria, kad kelininkai kartais susiduria su tokiais atvejais, kada žemės savininkai nesutinka, jog jų sklypų dalys nustatyta tvarka būtų paimtos visuomenės poreikiams. Pasipriešinimo priežastys – įvairios. Ginčai kyla tiek dėl numatomos kelių plėtros, kaip naujų aplinkkelių tiesimo, tiek dėl atlygio dydžio už paimamą žemę, tiek ir dėl kitų, dažnai ir subjektyvių priežasčių. „Priešinamasi net pėsčiųjų ir dviračių tako įrengimui motyvuojant tuo, kad dviratininkai prišiukšlins likusioje jų žemės sklypo dalyje. Visgi, dažniausiai priešiškumą lemia atlygio už žemę dydis, kuris savininkui atrodo per mažas. Tačiau sklypo kaina įvertinama tik rinkos verte pagal turto vertintojo parengtą ataskaitą. Todėl žemės savininkui nesutikus su nustatyta kaina, ginčas sprendžiamas teisme“, – pasakojo LAKD atstovas.

Žemės savininkai turi teisę teikti įrodymus, kad jų žemės sklypas yra didesnės vertės, negu nustatyta žemės paėmimo visuomenės poreikiams procedūros metu. Skiriamos net teismo ekspertizės, tačiau iš esmės po teismo sprendimo atlygio dydis dažniausiai nepasikeičia arba padidėja labai nežymiai. Būta atvejų, kada teismo sprendimu išmokos dydis buvo ir sumažintas.

 

OLYMPUS DIGITAL CAMERA

Projektų plėtra ir savininkų interesai

LAKD specialistas teigia, kad kartais tenka susidurti su situacija, kada prieš pat priimant sprendimą dėl žemės paėmimo visuomenės poreikiams procedūrą įvyksta naujų žemės pirkimo ir pardavimo sandorių. Kai kada sandoriai būna sudaryti tarp labai artimų giminaičių, žemės sklypai įkeisti, išnuomoti tretiesiems asmenims, padalinti į skirtingas dalis ir parduoti. Tad laiko prasme kelių projektų vystymas užtrunka iki kelių metų, kol deramasi su savininkais, peržiūrimi sklypų planai ir paruošiami visi reikiami dokumentai.

Buvo atvejų kada, atrodytų, prireikė tik nedidelės kelių žemės sklypų dalies. Visuomenės poreikiams buvo paimami tik iki 3 arų dydžio žemės sklypų „kampučiai“, esantys prie sankryžų, o savininkams liekančios dalys buvo kelių hektarų ploto. Žinoma, jiems kompensuojama už žemę pagal rinkos nustatytą vertę. Tačiau dėl ilgų diskusijų, derybų sankryžų rekonstrukcijos keliuose Mažeikiai–Plungė–Tauragė ir Laukuva–Šilalė bei Antakalnis–Jieznas–Alytus–Merkinė gerokai užtruko, tačiau šiandien jau yra įrengtos.

Taip pat savininkai kai kada tikisi žemės sklypus valstybei perleisti brangiau. Tačiau už ją atlyginama tik pagal jos vertinimo ataskaitoje nustatytą rinkos vertę, o ne pagal sandorio metu sumokėtą kainą. Sunkiausiai sekasi įgyvendinti tuos projektus, kai visuomenės poreikiams reikalingi žemės sklypai ar jų dalys yra kaimų ar miestelių teritorijoje. Tuomet pirmiausia tenka išspręsti problemas dėl žemės sklypų ribų ir ploto netikslumo, statinių įvertinimo, adresų suteikimo, aplinkosauginių priemonių įgyvendinimo, teritorijų planavimo specialistų paliktų klaidų po kadastrinių matavimų.

 

Žemė, laikas, dokumentai…

Pagal šiuo metu galiojančią Žemės paėmimo visuomenės poreikiams projektų rengimo ir įgyvendinimo tvarką, projektų rengimas turėtų užtrukti trumpiau. Deja, kuo į žemės paėmimo visuomenės poreikiams projekto teritoriją įtraukta daugiau žemės sklypų, tuo ilgesnis jo rengimo laikotarpis, nes tenka spręsti ir atitinkamai daugiau problemų. Laikui labiausiai imlūs žemės sklypų kadastriniai matavimai, duomenų tikslinimas ir jau minėtų „principinių“ problemų sprendimas. Užbaigus žemės paėmimo visuomenės poreikiams projekto rengimą, jis viešinamas, derinamas, tikrinamas, tvirtinamas ir tik toliau įgyvendinamas. Tik žemės paėmimu suinteresuotai institucijai atsiskaičius su žemės savininku ir pateikus tai patvirtinančius dokumentus, Nacionalinė žemės tarnyba gali šį žemės sklypą įregistruoti valstybės vardu. Trumpiausia ir mažiausios apimties žemės paėmimo visuomenės poreikiams procedūra ir jos įgyvendinimas užtrunka iki metų, sudėtingų ir didelių žemės plotų – iki trejų metų. Vadinasi, stringa ir kelių tiesimo ar rekonstrukcijos projektai.

Šiuo metu galioja įstatymas, pagal kurį žemės paėmimo visuomenės poreikiams procedūra įvyksta greičiau ir galima pradėti suplanuotus kelių darbus, o su sklypo savininku ginčas dėl finansinio atlygio toliau sprendžiamas teisme.