Prasidėjo 2002-aisiais

Baltijos ir Šiaurės šalys jau senokai vienijasi į bendrą transporto regioną. Kartu kaupiama ir istorija, sukaupti eksponatai, dokumentai, liudijantys savitą ir originalų kiekvienos iš valstybių įveiktą kelią – šis tarptautinis puslapis buvo atverstas prieš dvylika metų.

2002 metų rudenį septynių šalių atstovai į Suomijos kurortą Kangasalą pirmą kartą pasipasakoti, kuo turtingi jų muziejai, pasidalyti patirtimi, pasimokyti iš kaimynų.

Pagrindinė tokių renginių idėja, subrandinta per pirmąjį susitikimą Suomijoje, – papasakoti, kas nuveikta per prabėgusius metus, toliau dalytis patirtimi kaupiant eksponatus, keistis nuomonėmis dėl tolesnio ir nuolatinio bendradarbiavimo perspektyvų.

 

 Muziejus 175Kelių muziejus Vievyje

Šiame forume Lietuvai sėkmingai atstovauja Vievio kelių muziejus. Jis iškilmingai atidarytas 1995 m. spalio 19 d., minint kelio Vilnius-Kaunas 25 metų sukaktį. Įsikūręs miesto centre, valstybės įmonės „Automagistralė” patalpose, jis turi daugiau kaip 1000 m² ekspozicinio ploto.

Per beveik 15 metų muziejus sukaupė per 6000 eksponatų, atspindinčių Lietuvos kelių istoriją nuo Romos imperijos laikų iki mūsų dienų. Tai tiltų, viadukų, sankryžų, autobusų stočių, gamybinių bazių ir kt. statinių maketai, kelių tiesimo ir tvarkymo senieji įrankiai, mašinos, vežimai, kelio ženklai. Tai ir senasis akmenskaldžio apavas „čempės”, skirtas apsaugoti kojas nuo kūjo smūgio skaldant akmenis, tai ir garsioji „kalamaška”, savivartis vežimas, pagrindinis Žemaičių plento tiesimo mechanizmas, tai ir daugelis kitų unikalių eksponatų

Fonduose saugomi senieji Lietuvos kelių muziejiniai žemėlapiai, nuotraukų albumai. Sukaupta daug knygų, žurnalų, kitų leidinių lietuvių ir užsienio kalbomis apie kelių tiesimą ir priežiūrą. Čia pamatysime ir unikalią prieš 100 m. Tilžėje išleistą knygelę „Įrankis pagerinimui ir sutaisymui šosejų ir paprastų kelių”. Muziejuje saugomi S.Kerbedžio, P.Vileišio, kitų žymiausių praeities ir dabarties kelininkų portretai, nuotraukos. Tarp kitų eksponatų ir žalvarinė lenta, nulieta tilto per Nemuną 1930 m. pastatymo proga.

Gausiai iliustruotuose ir reguliariai naujausia medžiaga papildomuose stenduose pasakojama apie kelių tiesėjus, jų atliktus darbus. Pateikiama daug duomenų apie Lietuvos kelių vystymosi raidą nuo Gintaro kelio, Žemaičių plento iki šių dienų magistralių Vilnius-Kaunas-Klaipėda, Vilnius-Panevėžys, „Via Baltica“ ir kitų.

Muziejuje daug statybos medžiagų, uolienų, mineralų, kristalų pavyzdžių, atvežtų iš įvairių pasaulio kraštų. Veikia nedidelis, bet lankytojų labai mėgstamas medžioklės ir ekologijos skyrius.

Originalios formos metalinių konstrukcijų paviljone eksponuojama prieškarinė ir pokarinė kelių tiesimo ir priežiūros technika, pradedant arkliniu skreperiu ir dvivagiu plūgu, baigiant milžinišku rotoriumi sniego valytuvu. Čia ir unikalus autentiškas kelių arklių traukiamas Genšelio firmos 1854 m. Vokietijoje pagamintas bitumo šildymo katilas, kūrenamas kelmais ir malkomis, ir daug kitų mechanizmų.

Muziejus, kuriam vadovauja vienas jo įkūrėjų ir aktyvus puoselėtojas, kelininkas veteranas, kelių inžinierius Juozas Stepankevičius, užsiima moksline, leidybine veikla. Muziejaus sukaupta medžiaga naudojasi mokslininkai, studentai.

Per metus muziejų aplanko apie 5000 žmonių. Dažni svečiai užsieniečiai, tolimiausių kraštų atstovai. Muziejaus ekspozicijas apžiūrėjo ir jomis džiaugėsi 25 valstybių atstovai, tarpe jų JAV, Japonijos, Kinijos…

Pastaraisiais metais Vievio kelių muziejuje atlikti pastato rekonstrukcijos darbai, kaupiami nauji eksponatai iš valstybinių įmonių, visuomeninių organizacijų, privačių asmenų. Laiko, naujų transporto darbų dvasią atspindi automagistralės „Via Baltica“ statytojų nuotraukos, projektai, nuotraukos apie šiandieninius pagrindinės Lietuvos automagistralės Vilnius–Kaunas–Klaipėda darbus, kurių nemaža dalis atliekama už tarptautinių projektų lėšas.

Tačiau tobulėti ribų, kaip žinoma, nėra. Ilgą laiką kliaujantis vien entuziazmu ar geranoriška parama, iš karto kalnų nenuversi. Vievio muziejui dėmesio šiandien nestinga, tačiau jam būtina kuo greičiau įgyti tvirtą teisinį statusą, kas leistų operuoti solidesnėmis lėšomis, dar labiau praturtinti eksponatų kolekciją, gausinti darbuotojų skaičių, parengti solidų šiuolaikinį verslo planą. Vievio kelių muziejus yra patogioje geografinėje vietoje – tarp dviejų didžiausių Lietuvos miestų, todėl gausėjantis automobilių, turistų srautas taptų tiek papildomu veiklos stimulu, tiek dar vienu finansiniu šaltiniu.

 

Muziejus 120Skirtingi savitumai

Vievio kelių muziejui dėmesio per kasmečius tarptautinius seminarus nestinga. Beje, dažniausia Lietuvos atstovų pasirinkta pranešimų forma – specialiai sukurtas dokumentinis filmas, vėliau palydimas trumpo komentaro – pripažintas kaip viena įdomiausių ir originaliausių.

Suprantama, Vievio kelių muziejus savo užmojais, statusu, plėtros galimybėmis niekada neprilygs šios rūšies milžinams – „Mobilia“ muziejui Suomijoje ar, tarkim, norvegiškajam prie Lilehamerio. Kažin, ar tokio lenktyniavimo apskritai reikėtų. Pernelyg skirtingi mastai, statusai, uždaviniai. Atsižvelgiant į realias galimybes, Vievio muziejus laikytinas nedideliu, tačiau reikšmingu Lietuvos kelininkų darbų, prieraišumo nacionalinės kelių istorijos raidos eksponatams, simboliu.

O štai 2009 –aisiais tokio pobūdžio tarptautinio seminaro dalyviai iš Islandijos, Švedijos, Suomijos, Danijos, Norvegijos, Latvijos, Estijos susirinko Lietuvoje, valstybės įmonės „Automagistralės“ patalpose įsikūrusio Vievio kelių muziejuje. Pačių dalyvių pripažinimu, renginio organizacija, įdomūs pasakojimai, ekskursijos, išvykos po įvairius Lietuvos kampelius jiems lig šiol stipriai įstrigę atminty. Seminaro svečiai neslėpė, kad jiems nepamirštamą įspūdį paliko Vilniaus Senamiestis, bažnyčios, Druskininkai, Grūto parkas, nagingojo medžio drožėjo Antano Česnulio skulptūrų ekspozicija.

Visų dalyvių nuomone, ekonominės sunkmečio pasekmės, nuvilnijusios per visą pasaulį, turėjo įtakos ir atskirų šalių veiklai. Tačiau nevienodai. Antai Islandijoje žmonės muziejuose, tarp jų ir transporto Skogos mieste – pradėjo lankytis kur kas dažniau. O pasižiūrėti ten tikrai yra ko – ir XIX-XX amžiaus pašto, telegrafo, telefonų ryšių atributikos, ir archyvinių dokumentų, nuotraukų, žemėlapių, liudijančių atskirų epochų sąsajas su kelių, tiltų projektais, statybomis, remontais, ir per televizorius rodomų filmų fragmentų, ir atskirame paviljone esančių įvairių dešimtmečių kelių technikos eksponatų – greiderių, savivarčių, automobilių, motociklų.

Norvegai toliau plėtoja Nacionalinę tiltų, pastatų, magistralinių kelių apsaugos programą. Pasak prelegentų, tai ypač aktualu dabar, tebeaugant turistų srautams. Statomos taip pat naujos patalpos gausėjantiems eksponatams, archyvams, bibliotekoms. Tam, kaip Skandinavijoje įprasta, negailima nei laiko tyrimams, nei valstybės dėmesio bei lėšų. Metinis Lilehameryje įsikūrusio muziejaus biudžetas mūsų pinigais viršija 7 milijonus litų, ten dirba 20 žmonių.

Švedijos kelių muziejaus, įsikūrusio Borlangės mieste, reikmėms lėšų taip pat pakanka. Tenykštis dėmesys istoriniams dokumentams, senų kelių priežiūrai sėkmingai derinamas su nūdienos aktualijomis, ypač aktyviai dalyvaujant saugaus eismo akcijose.

Veiklos mastais labiausiai su norvegais konkuruojantys, bet labiau privačia kryptimi žengiantys suomiai džiaugiasi sėkmingu bendradarbiavimu ir su valstybine savo šalies Kelių direkcija. Vien „Mobilia“ muziejaus naujoms patalpoms statyti papildomai skiriama daugiau kaip 8 milijonai litų. Suomiai nebe pirmi metai išnaudoja geografinius muziejaus apylinkių privalumus, čia pelningai veikia senų automobilių renovacijos dirbtuvės, naujos rinkodaros idėjos operatyviai ir efektyviai propaguojamos viešojoje erdvėje.

Statybomis, nepaisant kiek kitokios finansinės padėties, užsiima ir Varbiusės kelių muziejaus šeimininkai estai. Jų nuomone, dera išnaudoti tą momentą, kai darbų kainos kritusios perpus. Estai taip pat nemažai dėmesio skiria saugaus eismo akcijoms, populiarios čia ir Parodų dienos, per kurias itin gausiai lankosi šeimos.

Latvijos kelių muziejaus atstovė dažniausiai apžvelgia aktualiausius savo šalies aplinkosaugos programos momentus, taip pat naujausius Šlokenbekos muziejuje atsiradusius dokumentus ir eksponatus, susijusius su Baltijos šalių kelių plėtros istorija.

Danijos delegacija džiaugiasi pirmaisiais neseniai atidaryto savojo muziejaus eksponatais, planuoja visapusiškai plėtoti eksponatų mainų programą.