Ji pasirodė pirmosiomis šių metų vasario dienomis, artėjant tarptautinei knygų mugei Vilniaus „Litexpo“ parodų rūmuose. Knygos pavadinime „Greičiu liepsnoję metai“ jau įdėtas tas užtaisas, kuris skirtas jos turiniui – automobilių sporte vyraujanti pokyčių sparta ir lenktynių aistrai atiduoti žmogaus gyvenimo dešimtmečiai. Šios knygos autorius žurnalistas Antanas Andrijonas nemažą dalį savo darbo metų laikraščių redakcijoje, leidyklose paskyrė automobilių ir automobilių sporto istorijai, saugiam eismui keliuose, buvo arti tų, kuriems greičiu liepsnojo metai.

Biografinė knyga „Greičiu liepsnoję metai“ parodo visą pokario dešimtmečių epochą, kuri išaugino dabar jau veteranais tapusių mūsų krašto automobilių sporto entuziastų kartą, pergales skynusią ne tik Lietuvoje, bet ir už jos ribų.

 

Jie augo pokario dešimtmečių sūkuriuoseciutele

Kitaip ir negalėjo būti. Kauno centre augę berniūkščiai geriausiai žinojo, kas dedasi senajame mieste prie Nemuno. Jų beatodairiško vikrumo pakako su kaupu ankštuose Laisvės alėjos kiemeliuose, siaurose senamiesčio gatvelėse, stačiuose Vytauto kalno šlaituose ar Žaliakalnio soduose, kuriuose skendėjo mediniai namukai su karvelidėmis pastogėse. Nuolat garvežių garais alsuojanti geležinkelio stotis, Nemuno užsalyje ūkaujantys remontui sustoję garlaiviai, baržų vilkstinių vilkikai, lyg miestai vakarais švytinčios žemkasės, visą parą nenutylančių fabrikų gausmas – paauglius traukte traukė į tą mažai pažįstamą judrų ir nuolat progresuojantį pasaulį.

Bėgo sunkūs alkano pokario metai. Akyse dar stovėjo žiauraus karo nepriteklių grimasos, skaudinusios ir žeidusios basakoję vaikystę. Tačiau būta vilties, kad ateitis gali tapti kitokia, o įsibėgėjančios jaunystės metai atseikės erdvės svajonių išsipildymui. Karo vaikai neseniai buvo matę kariuomenę vežusius sunkvežimius, vokiečių karininkų lengvuosius „Horch“, „Maibach“, „Opel“. Buvo girdėję apie prieškario Lietuvoje vykusias automobilių lenktynes, kraštą garsinusius lenktynininkus. Ir po karo audrų Kauno Laisvės alėjoje galėjai sutikti tų lenktynių legendas Antaną Ilgauską (1913–2002), Viktorą Severiną (1913–2002), Lietuvos kariuomenės aviacijos pažibą Praną Hiksą (1897–1966). Tai stiprino augančio jaunimo tikėjimą.

Vidmantą Čiutelę ( gim. 1935 m. lapkričio 3 d.) pokaris pasitiko Kauno širdyje, Laisvės alėjoje. Tėvas Jonas Čiutelė dirbo teismo tarnautoju, mama Antanina Čiutelienė (Kaltauskaitė) tvarkė namų ūkį ir prižiūrėjo vaikus. Šeimoje augo 4 atžalos – Regina, Vidmantas, Gintautas ir Violeta.

1946 m. Vidmantas jau mokėsi „Aušros“ berniukų gimnazijoje, o 1952 m. – Kauno politechnikume. Dalyvaudavo slidinėjimo, lengvosios atletikos, sportinio ėjimo, tinklinio ir krepšinio varžybose, žaidė Lietuvos moksleivių tinklinio rinktinėje.

Karinę tarnybą pradėjo prie Kursko, baigė seržantų automechanikų mokyklą ir buvo pasiųstas į Pabaltijo karinę apygardą, Kaliningrado sritį. Iš kariuomenės grįžo viršilos laipsniu, įgijęs automobilių vairuotojo teises.

Į Kauno radijo gamyklą V. Čiutelė nuėjo 1957-aisiais, kai Žaliakalnyje dar tik kilo šios įmonės cechai. Darbą pradėjo eksperimentiniame ceche šaltkalviu, išaugo iki inžinieriaus-konstruktoriaus ir šiose pareigose darbavosi 18 metų.

Radijo gamykloje Vidmantas organizavo vandens motorinio sporto sekciją, pats lenktyniavo 250 ccm skuterių klasėje, tapo Lietuvos čempionu bei rekordininku. Priklausė Lietuvos motorinio vandens sporto rinktinei, dalyvavo Sovietų Sąjungos čmpionatuose ir varžybose, tapo daugkartiniu prizininku.

Prie radijo gamyklos veikusio sporto klubo 1959 m. V. Čiutelė įkūrė automobilių sporto sekciją, kuri įgijo „Bangos“ pavadinimą. Vidmantas tapo pirmuoju sekcijos vadovu. Pradėjo nuo figūrinio vairavimo, o netrukus suorganizavo ir automobilių ralį, kuris buvo įrašytas į gamyklos tarpcechinės spartakiados programą. Tarp pirmųjų automobilių sporto sekcijos aktyvių dalyvių buvo Anatolijus Riabčinskis, Rimas Kauza, Jonas Sagatauskas, Romas Jakučionis.

Apie 1962 metus į Radijo gamyklos ralio komandą V. Čiutelė pasikvietė dar gamykloje nedirbusius, bet aistringus automobilių sporto entuziastus Kastytį ir Arvydą Girdauskus, Stasį Brundzą. Jau 1967 m. Kauno radijo gamykloje buvo paskelbti pirmieji 5-ki čia dirbę Sovietų Sąjungos automobilių sporto meistrai: Vidmantas Čiutelė, Stasys Brundza, Kastytis Girdauskas, Stasys Malinauskas ir Jonas Sagatauskas. Dar būdami kandidatais į sporto meistrus, 1967 m. sausį Radijo gamyklos lenktynininkai V. Čiutelė ir K. Girdauskas buvo įtraukti kandidatais į SSRS automobilininkų rinktinę, kuri turėjo dalyvauti tarptautinėse ralio varžybose.

Kasmet vykdavo sąjunginės automobilių ralio varžybos, Pabaltijo ralio pirmenybės, Lietuvos ralio pirmenybės, žiemos raliai, automobilių krosai, pakilimo į kalną, sprinto ir kt. renginiai. Kauno radijo gamyklos sporto klubo „Banga“ automobilininkai buvo dažni šių sporto renginių nugalėtojai.

 

Su Kauno rudeniu atėjo į Lietuvos atgimimą

Keletą dešimtmečių V. Čiutelė paskyrė Lietuvos automėgėjų draugijos (LAUDA) veiklai. Jai įsikūrus 1974 metais, Vidmantas dirbo Lietuvos automėgėjų draugijos Kauno miesto tarybos pirmininku, o nuo 1976 metų – šios draugijos Kauno vairuotojų ruošimo ir kvalifikacijos kėlimo mokyklos direktoriumi. Tas pareigas jis ėjo ir Lietuvai atkūrus nepriklausomybę, direktoriumi dirbo nuo 1994 m., kai buvusi automėgėjų mokykla vadinosi UAB „Auto ABC“. Dar 1974 m. V. Čiutelė buvo tarp iniciatorių, kurie Kaune įkūrė senovinių automobilių klubą „Rieduva“. Šis automototechnikos klubas buvo antrasis tuometinėje SSRS (pirmasis veikė Latvijoje, Rygoje).

Savo sportinės veiklos metais V. Čiutelė organizavo vieną populiariausių Lietuvoje ralį „Kauno ruduo“. Nuo jo ištakų 1974 m. iki 2004-ųjų jis buvo geroji šio ralio dvasia. Ir vėlesniais metais V. Čiutelė dar dalyvaudavo šiame ralyje, varžėsi automobilių sporto veteranų grupėje. Ralyje „Kauno ruduo“ jį matėme ir 2013-aisiais, kai veteranai startavo Nemuno saloje Kaune, prie naujųjų Pramogų ir sporto rūmų. Su bendražygiu Algirdu Gricium Vidmantas ralio „Kauno ruduo 2013“ arkoje pasirodė automobiliu VAZ-21011 (Nr. 32). Šis momentas užfiksuotas knygos apie V. Čiutelę „Greičiu liepsnoję metai“ pirmajame viršelyje.

Čiutelė aktyviai dalyvavo 1988 m. atkuriant senąjį Lietuvos automobilių klubą (LAK, įkurtas 1926 m.), automobilių ralį „Aplink Lietuvą“ (pirmasis įvyko 1931 m.). Daug metų jis buvo renkamas atkurto LAK viceprezidentu. Standartinių automobilių klasėje, mėgėjų įskaitoje 1996 m. Vidmantas su sūnumi Dovilu ralyje „Aplink Lietuvą“ užėmė pirmąją vietą, šį rezultatą ekipažas pakartojo 1998 metais.

Karjeros automobilių sporte metais V. Čiutelė dalyvaudavo daugelyje varžybų, kurios vykdavo ne tik Lietuvoje, bet ir Latvijoje, Estijoje, Ukrainoje (Užkarapatėje), Gruzijoje, Armėnijoje, su automėgėjais išvykdavo į Lenkiją, Vokietijos demokratinę respubliką. Lietuvos ralio 1966 m. čempionate V. Čiutelė automobilių „Moskvič“ klasėje laimėjo čempiono vardą, šį rezultatą pakartojo 1970 m. GAZ sunkvežimių klasėje, 1981 m. automobilių A-2 klasėje (šturmanas Eduardas Jakas). Su S. Brundza (šturmanas V. Čiutelė) 1967 m. tapo Pabaltijo ralio pirmenybių čempionu. Lietuvos žiemos hipodromo čempionate 1977 m. II automobilių klasėje laimėjo I-ąją vietą, daug kartų nugalėjo Lietuvos automobilių sprinto, pakilimo į kalną čempionatuose.

Čiutelės ir Laimos Čiutelienės (Balsevičiūtės) šeimoje užaugo sūnus Dovilas (gim. 1975 m.) ir duktė Rūta (gim. 1983 m.). Abu vaikai neišvengė tėvo Vidmanto pamėgto automobilių sporto. Dovilas Kauno technologijos universiteto Statybos fakultete įgijo inžinieriaus statybininko mechaniko specialybę ir pasirinko lenktynininko kelią. Daugiausiai pergalių jis laimi važiuodamas automobiliu VAZ-2105.

Rūta su pagyrimu baigė Kauno žemės ūkio universitetą ir 2013 m. rudenį apgynė technologijos mokslų daktaro disertaciją. Ji 2010 m. motociklu „Honda“ startavo ralyje „Aplink Lietuvą“ ir buvo pirmoji moteris šio ralio istorijoje, kuri startavo ir finišavo motociklu.

Iš vaikystės atsinešta Vidmanto svajonė pasinerti į automobilių gaudesį perduota ir vaikams. Šių metų rudenį aktyvus visuomenininkas, automobilių sporto meistras Vidmantas Čiutelė minės savo 80-ąsias gimimo metines. Apie V. Čiutelės gyvenimą ir pasakojama knygoje „Greičiu liepsnoję metai“.