Lietuvoje yra 10 apskričių ir kiekvienoje po vieną valstybės kelių priežiūros, tiesimo ir remonto įmonę: VĮ „Alytaus regiono keliai“, VĮ „Kauno regiono keliai“, VĮ „Klaipėdos regiono keliai“, VĮ „Marijampolės regiono keliai“, VĮ „Panevėžio regiono keliai“, VĮ „Šiaulių regiono keliai“, VĮ „Tauragės regiono keliai“, VĮ „Telšių regiono keliai“, VĮ „Utenos regiono keliai“ ir VĮ „Vilniaus regiono keliai“. Magistralinių kelių būkle rūpinasi VĮ „Automagistralė“.

 

Lietuvoje automobilių keliais nugabenama apie 60 % visų krovinių. Valstybiniams keliams tenka 80 % kelių transportu pervežtų krovinių.

 

***

 

Vienos vilkiko ašies apkrova daugumoje magistralių, tiestų tarybiniais laikais, negalėjo viršyti daugiau kaip 10 tonų. Pagal Europos Sąjungos reikalavimus leidžiama vienos ašies apkrova – 11,5 tonos, todėl kelių dangas reikia naujinti ir stiprinti, kad atitiktų reikalaujamus tarptautinius standartus.

 

***

OLYMPUS DIGITAL CAMERALietuvos Respublikos teritoriją kerta du tarptautiniai koridoriai.

I Transporto koridorius „Via Baltica“ jungia Šiaurės valstybes su Centrine ir Vakarų Europa (E67 Helsinkis–Talinas–Ryga–Pasvalys–Panevėžys–Kaunas–Marijampolė–Varšuva–Vroclavas–Praha). Šio koridoriaus ilgis Lietuvoje yra 270 km. Jo atšaka IA transporto koridorius jungia Šiaurės valstybes su Rytų ir Vidurio Europa (E77 Pskovas–Ryga–Šiauliai–Tauragė–Kaliningradas–Varšuva–Krokuva–Budapeštas).

IX koridoriaus Lietuvoje yra dvi atšakos. IXB transporto koridorius yra pagrindinis kelias einantis Rytų–Vakarų kryptimi (E85 Klaipėda–Kaunas–Vilnius–Lyda–Černovcai–Bukareštas–Aleksandropolis ir E28 Berlynas–Gdanskas–Kaliningradas–Marijampolė–Prienai–Vilnius–Minskas). Šis koridorius apima Lietuvos magistralinius kelius Vilnius–Kaunas–Klaipėda 296,30 km, Vilnius–Minskas 27,34 km ir kelio Klaipėda–Liepoja 4 km ruožą. Bendras šio koridoriaus ilgis Lietuvoje – beveik 328 km. IXD transporto koridorius – svarbi grandis, jungianti Kaliningrado sritį su rytinėmis Baltijos jūros regiono ES valstybėmis narėmis bei su pagrindine Rusijos Federacijos teritorija (E28 Berlynas–Gdanskas–Kaliningradas–Kybartai–Marijampolė ir E67 Marijampolė–Kaunas). Lietuvos teritorijoje šio koridoriaus ilgis sudaro 104 km.

 

***

 

Lietuvos Respublikos teritorija yra išraizgyta „TEN–transport“ tinklo, t.y. keliai įtraukti į Europos Sąjungos kelių tinklą. Tokių kelių Lietuvos teritorijoje 1509,99 km, keliuose jie žymimi žalios spalvos kelio numeriais su raide E.

E28 Berlynas–Gdanskas–Kaliningradas–Marijampolė–Prienai–Vilnius–Minskas,

E67 Helsinkis–Talinas–Ryga–Panevėžys–Kaunas–Marijampolė–Varšuva–Vroclavas–Praha,

E77 Pskovas–Ryga–Šiauliai–Tauragė–Kaliningradas–Varšuva–Krokuva–Budapeštas,

E85 Klaipėda–Kaunas–Vilnius–Lyda–Černovcai–Bukareštas–Aleksandropolis,

E262 Kaunas–Utena–Daugpilis–Rezeknė–Ostravas,

E272 Vilnius–Panevėžys–Šiauliai–Telšiai–Palanga–Klaipėda.

 

***

Keliai_6Aukščiausia magistralinio kelio A1 Vilnius–Kaunas–Klaipėda vieta – 180 m 23 cm virš jūros lygio. Ji yra 17 km už Kryžkalnio, netoli Pagrybės kaimo (Šilalės rajonas), 220–asis automagistralės kilometras.

 

***

 

Žvyrkelių asfaltavimas – vienas pagrindinių Lietuvos automobilių kelių direkcijos rūpesčių. Ekonomiškai apsimoka asfaltuoti tuos žvyrkelius, kuriais per parą pravažiuoja daugiau negu 250 automobilių. Jei eismo intensyvumas mažesnis nei 150–200 automobilių per parą, tiesti asfalto dangą nerentabilu.

 

***

 

Seniausias tiltas, priklausantis Lietuvos automobilių kelių direkcijai, pastatytas 1860 m. per Vokės upę Grigiškėse.

Seniausias medinis tiltas pastatytas A. Smetonos rūpesčiu 1934 m. Dubingiuose per Asvejos ežerą. Jo ilgis 76,4 m.

Ilgiausias 494 m tiltas yra Jurbarke per Nemuną.

Ilgiausias plieninis tiltas yra magistraliniame kelyje A5 Kaunas–Marijampolė–Suvalkai ir siekia 446m. Jis pastatytas per Nemuną ir pavadintas Č. Radinausko, nusipelniusio kelininko, vardu.

Ilgiausias viadukas yra magistraliniame kelyje A5 Kaunas–Marijampolė–Suvalkai. Tai 237 m Raudondvario estakada–viadukas.

Šiuo metu valstybinės reikšmės keliuose yra 1412 gelžbetoninių tiltų, 84 plieniniai, 3- mediniai. bendras jų ilgis – 53 km 266 m.

 

***

 

Ilgiausias Lietuvoje aplinkkelis yra Marijampolės–Kalvarijos. Jis pradėtas tiesti 2000 m., o pabaigtas 2002 m. jo ilgis – 22,48 km, dangos plotis – 9 m, važiuojamosios dalies plotis – 7,5 m. Tiesimo darbų vertė – 16,5 mln. eurų. Europos komisijos PHARE programa tam skyrė 6,5 mln. eurų.

Pastačius Marijampolės–Kalvarijos aplinkkelį, transporto srautas VIA BALTICA keliu juda aplenkdamas Marijampolę, Kalvariją ir kitas gyvenvietes, todėl tarptautinė transporto arterija tapo greitesnė, saugesnė, modernesnė.

 

 

„Juodoji dėmė“ – tokia vieta, kurioje 500 metrų kelio ruože per ketverius metus įvyko ne mažiau kaip 4 įskaitiniai eismo įvykiai (įskaitinis eismo įvykis toks, per kurį žūsta ar sužalojami žmonės).

 

***

 

Važiavimo greitis Lietuvos Respublikos keliuose

 

Automa-gistralėse Greit-keliuose Keliuose su asfalto ar betono danga Kituose keliuose Gyven-vietėse
Lengvaisiais automobiliais 110/130* 100/110* 90 70 50
Motociklais, krovininiais automobiliais, kurių leidžiama maksimali masė ne didesnė kaip 3,5 t 110 100 90 70 50
Autobusais 100 90 80 70 50
Krovininiais automobiliais (iš jų ir transporto priemonių junginiais), kurių leidžiama maksimali masė ne didesnė kaip 3,5 t, autobusais su priekabomis 90 80 80 70 50
Lengvaisiais automobiliais ir krovininiais automobiliais, kurių leidžiama maksimali masė ne didesnė kaip 3,5 t su priekabomis 90 90 90 70 50

* nuo balandžio 1 d. iki lapkričio 1 d.