Statistika verčia krūpčioti

Nenuoramos, leistiną greitį viršijantys vairuotojai tebelieka opi eismo saugos problema Lietuvoje. Lietuvos policijos eismo priežiūros duomenimis, kasmet dėl saugaus greičio nepaisymo įvyksta apie 1200 eismo įvykių, žūsta apie 300 žmonių ir apie 2500 sužeidžiama.

Kaip teigia Lietuvos automobilių kelių direkcijos prie Susisiekimo ministerijos Eismo saugumo skyriaus specialistai, viršijamas greitis yra vienas dažniausių Kelių eismo taisyklių pažeidimų. Valstybinės reikšmės keliuose, kur važiuojama didesniu greičiu nei miestuose, žūsta apie 70 proc. visų žuvusių keliuose ir gatvėse. Didelis važiavimo greitis padidina eismo įvykio tikimybę ir pasunkina jo padarinius. Eismo įvykių padariniai skaudžiai atsiliepia tiek visuomenei, tiek šalies ūkiui. Lietuvoje vidutiniškai per dieną eismo įvykiuose žūsta žmogus.

Daugelis vairuotojų klaidingai vertina savo sugebėjimus suvaldyti automobilį važiuojant daug didesniu nei leistina greičiu. Kuo didesnis greitis, tuo mažiau laiko pastebėti pavojų ir atitinkamai sureaguoti.

Greitį ribojančių kelio ženklų pastatymas retai išsprendžia eismo saugos problemas pavojinguose kelio ruožuose. Daug efektyvesnės yra inžinerinės greitį mažinančios priemonės (žiedinės sankryžos, kelio iškreivinimas, greitį mažinantys kalneliai, pakeltos pėsčiųjų perėjos ir kt). Tose vietose, kur neįmanoma greitai įgyvendinti inžinerinių sprendimų, įrengiamos stacionarios automatinės greičio matavimo sistemos. Ši, jau daug dešimtmečių užsienio valstybėse taikoma kontrolės priemonė, pasiteisino kaip ypač efektyvus būdas reguliuoti transporto priemonių greičius keliuose.

 

Atsirado prieš 44 metus

Pirmuosius greičio matuoklius apie 1970 m. sukūrė olandų kompanija „Gatsometer BV“. Greičio matuokliai itin paplito XX a. pabaigoje, kai greičio matuokliuose pradėtos naudoti skaitmeninės technologijos, kurios leido greitai ir efektyviai perduoti duomenis į policijos įstaigas.

Jungtinė Karalystė buvo viena pirmųjų valstybių, įdiegusių automatizuotas greičio kontrolės sistemas bei ištyrusi jų poveikį saugiam eismui. Vėliau greičio matavimo sistemos buvo įrengtos Prancūzijoje, Švedijoje, Vokietijoje ir kitose Vakarų Europos šalyse. Platų kelių šimtų stacionariųjų greičio matuoklių tinklą jau sukūrė ir kaimyninė Lenkija. Vakarų valstybių patirtis parodė, kad diegiant greičio matavimo priemones labai svarbu apie siekiamus tikslus ir gaunamą naudą informuoti visuomenę, nes greičio matavimo priemonės įrengiamos siekiant sumažinti eismo įvykių ir nukentėjusiųjų juose skaičių, o ne vien tik bausti vairuotojus. Jungtinėje Karalystėje 2004 m. buvo paskelbta mokslinė greičio matuoklių diegimo programos efektyvumo tyrimų ataskaita. Paaiškėjo, kad stacionariųjų greičio matuoklių įdiegimo vietose greitį daugiau nei 20 km/h viršijančių transporto priemonių skaičius sumažėjo 80 proc. Dauguma apklaustų vietinių gyventojų pasisakė pritariantys tokioms kontrolės priemonėms.

 

2008 07 17 nauji matuokliai

Lietuvoje – jau dešimtmetis

2003 m. Vilniaus mieste buvo pradėta diegti moderni greičio matavimo sistema. Iš viso Lietuvos sostinėje paruošta keliasdešimt stacionarių greičio matavimo vietų. 2007 m. matuokliai įrengti Kaune bei Klaipėdoje.

Valstybinės reikšmės keliuose automatinę greičio matavimo sistemą Lietuvos automobilių kelių direkcija prie Susisiekimo ministerijos pradėjo kurti prieš septynerius, kai buvo patvirtinta Valstybinė saugaus eismo automobilių keliais 2005−2010 m. programa. Programoje buvo iškeltas uždavinys mažinti leistino greičio viršijimo atvejų ir žuvusiųjų dėl saugaus greičio nepasirinkimo skaičių. Viena iš numatytų priemonių – valstybinės reikšmės keliuose nustatyto greičio režimo pažeidimus fiksuojančių automatinių prietaisų su skaitmeniniu duomenų perdavimu įrengimas. 2005 m. lapkričio mėnesį avaringose vietose valstybinės reikšmės magistralinio kelio A1 Vilnius−Kaunas−Klaipėda 95,08 km bei magistralinio kelio A14 Vilnius−Utena 14,12 km buvo įrengti du švediški stacionarieji greičio matuokliai SENSYS SSS. Duomenys į Lietuvos policijos Eismo priežiūros tarnybą iš šių matuoklių buvo teikiami iki 2007 m. spalio mėn. Per du metus buvo užfiksuota daugiau kaip 17 tūkst. leistino greičio viršijimo atvejų. Už pažeidimus paskirta daugiau nei 1,5 mln. litų baudų. Greičio matuoklių darbo efektyvumą įrodo ir faktas, kad šių dviejų matuoklių veikimo laikotarpiu, jų įrengimo vietose nebeįvyko įskaitinių eismo įvykių, kuriuose būtų sužaloti ar žuvę žmonės.

Šiandien valstybinės reikšmės Lietuvos keliuose veikia 139 greičio matuokliai.

 

Rūšys ir galimybės

Rinkoje esančias greičio matavimo sistemas galima suskirstyti į stacionariąsias (taškines), sektorines bei mobiliąsias. Žmogaus nevaldomi stacionarieji greičio matuokliai įrengiami konkrečiose vietose, kur reikalinga greičio kontrolė, ir prijungiami prie elektros tinklų. Fotografuojama konkrečiuose nustatytuose taškuose. Apšvietimui užtikrinti gali būti naudojamos išorinės arba vidinės blykstės. Kai nereikia spalvotos nuotraukos, gali būti naudojamos infraraudonųjų spindulių blykstės, kurių vairuotojas net nepastebi. Įrengti stacionarųjį greičio matuoklį yra santykinai pigu, tačiau didžiausias jo trūkumas, kad tokiu būdu negali būti užtikrinama greičio kontrolė visame kelio ruože. Sektoriniai greičio matuokliai fiksuoja automobilio pravažiavimo laiką ruožo pradžioje bei pabaigoje ir apskaičiuoja vidutinį greitį, kuris negali viršyti leistino. Tokie matuokliai privalo turėti automatinę transporto priemonės numerio atpažinimo funkciją. Mobilieji greičio matuokliai dažniausiai sumontuojami policijos automobilyje arba pastatomi kelkraštyje ant stovo. Egzistuoja sistemos, kurios veikia tiek stovinčiame, tiek judančiame automobilyje.

Greičio matuokliai gali veikti elektromagnetinių bangų (radijo arba lazerio) atspindėjimo principu arba kitais principais, reikalaujančiais įrengti kelio dangoje specialius jutiklius. Radijo bangomis veikiančių greičio matuoklių greitis gali būti apskaičiuojamas pagal Doplerio principą (kai atsispindėjusių nuo artėjančios transporto priemonės radijo bangų ilgis sutrumpėja) arba pagal atspindėto signalo sugrįžimo laiko pokytį. Lazeriniai greičio matuokliai dažniausiai spinduliuoja akiai nematomus infraraudonuosius spindulius ir taip pat matuoja išspinduliuotų bangų pliūpsnių atsispindėjimo ir sugrįžimo laiko pokytį. Pagaminti ir taip vadinami optiniai greičio matuokliai, kurie matuoja, kokiu kampu matosi artėjantis automobilis ir pagal jo kitimą nustato greitį.

 

 2008 11 18 MATUOKLIAI 5G 076Konkrečios vietos – tyrimų pagalba

Pasiteisinus pirmiesiems greičio matuokliams, buvo priimtas sprendimas įgyvendinant Valstybinę saugaus eismo automobilių keliais 2005−2010 m. programą įrengti dar 12 prietaisų. 2007 m. spalio 31 d. Lietuvos Respublikos Vyriausybė priėmė naująją Saugaus eismo gerinimo keliuose programą, kurioje per 2008 m. sukurta papildomų 139 stacionariųjų greičio matuoklių tinklą, o aukštesnės pakopos policijos komisariatus aprūpinti 11 mobiliųjų greičio matuoklių.

Siekiant, kad automatinė greičio matavimo sistema veiktų kuo efektyviau, VĮ Transporto ir kelių tyrimo institutas Lietuvos automobilių kelių direkcijos prie Susisiekimo ministerijos užsakymu atliko stacionarių greičio matuoklių poreikių analizę, sukūrė jų įrengimo vietų parinkimo metodiką ir pasiūlė konkrečias vietas, kurios vėliau buvo suderintos su kelius prižiūrinčiomis valstybės įmonėmis ir Lietuvos policija. Parenkant konkrečias vietas buvo atsižvelgiama į avaringumą, eismo intensyvumą, Lietuvos kelių tinklo išplanavimo ypatumus, konkretaus kelio reikšmę visos Lietuvos bei regiono požiūriu, techninius kelio parametrus ir eismo sąlygas, apgyvendintų teritorijų išplanavimo ypatumus, kelio rekonstrukcijos perspektyvą, technines greičio matuoklių įrengimo ir prijungimo prie elektros tinklų galimybes. Kameros turi būti gerai matomos, jų neturi užstoti inžineriniai statiniai (tiltai, namai), medžiai, krūmai ar kitos kliūtys. Didžiausias prioritetas teikiamas „juodosioms dėmėms“ ir avaringiems ruožams, kuriuose eismo įvykius lemia viršytas leistinas greitis. Kasmet dalis matuoklių įrengimo vietų bus keičiama.

Atliekant tyrimą, buvo laikomasi nuostatos, kad greičio matuokliai turėtų būti statomi tuo atveju, kai situacijos konkrečiame ruože neįmanoma greitai pagerinti eismo saugos inžinerinėmis priemonėmis arba tai netikslinga ir per brangu.

2008 m. balandžio mėn. buvo pasirašyta sutartis su atviro tarptautinio konkurso laimėtoju dėl pirmųjų 12 stacionariųjų greičio matuoklių įrengimo. Greičio matuokliai „Poliscanspeed“, kuriuos gamina vokiečių kompanija „Vitronic“, valstybinės reikšmės magistraliniuose ir krašto keliuose buvo įrengti liepos mėn. Pastaraisiais metais šio tipo stacionarieji ir mobilieji prietaisai buvo pradėti naudoti JAV, Vokietijos, Šveicarijos, Rumunijos, Australijos ir Estijos keliuose. „Poliscanspeed“ yra lazerinis prietaisas, pagrįstas lazerine LIDAR (Light detection and ranging) technologija. Šie matuokliai gali būti įrengiami tiek policijos automobiliuose, tiek stacionariuose apsauginiuose korpusuose. Prietaisai matuoja transporto priemonių greitį nuo 10 km/h iki 250 km/h 3 proc. tikslumu. Vienu metu gali būti stebimos 3 eismo juostos. Apsauginiame korpuse matuokliai gali veikti nuo -30 iki +50 ºC temperatūroje. Greičio viršijimo atvejams skirtingose eismo juostose fiksuoti naudojamos dvi skaitmeninės kameros su skirtingais objektyvais. Nuotraukai naudojama kamera, kurios objektyvas turi tinkamiausią židinio ilgį. Surinkti duomenys apie greičio viršijimo atvejus bevieliu ryšiu perduodami į Lietuvos policijos Eismo priežiūros tarnybą, kur analizuojami specialiai įrengtame duomenų centre.

 

Naujųjų technologijų sparta

2007 m. gruodžio mėnesį Lietuvos automobilių kelių direkcijoje prie Susisiekimo ministerijos įvykus tarptautiniam konkursui dėl likusių 150 (iš jų 11 mobiliųjų) greičio matuoklių įrengimo ir duomenų teikimo, vokiški „Robot“ firmos radarai įrengti etapais per dvejus metus po sutarties pasirašymo. Duomenys apie leistino greičio viršijimo atvejus bus renkami ir, naudojant saugų ryšį, perduodami į duomenų centrą iki pat 2018 m. Naujoji greičio matavimo sistema turi technines galimybes skirstyti transporto priemones į klases, užtikrinti automatinio valstybinio numerio ženklų atpažinimo funkciją, yra integruota į su kitomis policijos duomenų bazėmis ir pažeidimų protokolus generuoja beveik automatiškai.

Užsienio valstybių ir Lietuvos patirtis parodė, kad stacionarieji greičio matuokliai dažnai tampa vandalų išpuolių taikiniu. Dėl šios priežasties greičio matuokliai patalpinami į atsparius aplinkos poveikiui apsauginius korpusus, juose įrengiama signalizacija. Matuokliai yra apdrausti, todėl po išpuolių remontuojami ir grįžta į tarnybą. Pagautiems niokotojams tenka gerokai paploninti piniginę bei kyla grėsmė atsidurti už grotų.

Siekiant užtikrinti tiek eismo dalyvių, tiek pačių prietaisų saugumą, stacionarieji greičio matuokliai kelkraščiuose ir skiriamosiose juostose aptveriami apsauginiais metaliniais atitvarais, o jų įrengimo vietos pažymimos kelio ženklais „Automatinė greičio kontrolė“.

Greičio matuokliai keliuose jau išsaugojo daug gyvybių. Ruožuose, kur buvo įrengta pirmieji lazeriniai 12 matuoklių, avaringumas per pusantrų metų sumažėjo net 7 kartus. Įrengti gyvenvietėse matuokliai užtikrina saugų pėsčiųjų eismą, o sankryžose – saugesnį išsukimą iš šalutinio kelio.

Nuo sistemos veikimo pradžios jau užfiksuota apie 100 000 leistino greičio viršijimo atvejų, o surinktų baudų suma kelis kartus viršija valstybės išlaidas matuokliams įrengti. Taigi greičio matuokliai tvarkingai vairuojantiems mokesčių mokėtojams tapo efektyvia ir nieko nekainuojančia priemone visos visuomenės saugumui užtikrinti.

 

Efektyvūs spąstai

Siekiant mažinti avaringumą keliuose, būtina ugdyti vairuotojų savimonę, nes vairuotojų moralinės atsakomybės jausmas – viena iš mažo avaringumo priežasčių Vakarų Europos valstybėse. Tačiau vien pamokslavimas neduos efekto, jei kartu nebus sukurta veiksminga perspėjimo ir kontrolės sistema. Žinojimas, kad kelyje transporto priemonės greitis nuolat yra stebimas ir fiksuojamas, drausmina linkusius viršyti leistiną greitį vairuotojus. Todėl Vakarų šalyse jau taikomi dar efektyvesni greičio kontrolės būdai. Austrijoje, Olandijoje ir Didžiojoje Britanijoje greitis greitkeliuose stebimas ne tik fiksuotuose taškuose, bet ir atskiruose kelio ruožuose – sektoriuose. Sektorinis greičio matavimas paremtas laiko intervalo matavimu nustatytame kelio ruože – fiksuojant įvažiavimo ir išvažiavimo momentus. Pavyzdžiui, jeigu transporto priemonė atstumą nuo Vilniaus iki Kauno įveikia per trumpesnį nei nustatytas laiko intervalą, fiksuojamas pažeidimas. Tokį greičio matuoklių tinklą sukurti nėra labai sudėtinga. Pirmam etapui tereikėtų panaudoti pagrindinių kelių didžiausiose sankryžose jau įrengtus greičio matuoklius, kurie automatiškai fiksuoja transporto priemonės valstybinį numerį. Statant naujus matuoklius, išlaidos būtų daug mažesnės, nes sektoriniai greičio matavimo prietaisai dažniausiai fiksuoja tik transporto priemonės numerį, todėl būtų pigesnį už veidą fotografuojančius analogus. Be to, juos galima lengvai įrengti vietose, apsaugotose nuo vandalų, pvz., iškelti aukštai virš važiuojamosios kelio dalies, pritvirtinti po viadukais ir pan. Daugiau darbo pareikalautų matematinio metrologinio modelio sukūrimas, kuris įvertintų visus atstumus tarp ruožų, kuriuose ribojamas maksimalus leistinas greitis. Speciali programinė įranga sulygintų ruožo pradžioje ir pabaigoje surinktus duomenis apie pravažiavusias transporto priemones ir suformuotų pažeidimų bylas. Reikėtų patobulinti ir teisinę bazę. Kelių eismo taisyklėse bei Administracinių teisės pažeidimų kodekse tektų įvesti naują sąvoką „vidutinis leistinas greitis“ bei numatyti atsakomybę už jo viršijimą. Vairuotojui, žinančiam, kad jis vis tiek negalės pasiekti kito miesto greičiau, nei leistina, nebeliktų motyvacijos net bandyti viršyti greitį. Viena iš Lietuvos informacinių technologijų įmonių atliko eksperimentą ir greičio matuokliais matavo vidutinį greitį kelio ruože. Nustatyta, kad dažnas vairuotojas, pastebėjęs greičio matuoklį, važiuoja lėčiau, o po to vėl spusteli akceleratoriaus pedalą. Sektorinis greičio matavimas atvertų visiškai naujas galimybes greičio kontrolės ir saugaus eismo kultūros užtikrinimo srityse.