Būkime atviri – ne itin patogu dardėti šiandieniniais žvyrkeliais. Tačiau daugiausiai su žvyrkelių keliamomis bėdomis susiduria šalia jų gyvenantys žmonės, kurių ramų užmiesčio gyvenimą trikdo žvyrkeliais važiuojančių automobilių keliamas triukšmas ir dulkių debesys.

 

Lietuvos valstybinės reikšmės kelių ilgis yra virš 21 tūkst. km. Iš jų žvyrkeliai sudaro daugiau kaip 7 tūkst. km, todėl jų asfaltavimas – vienas prioritetinių klausimų. Deja, dėl per mažo finansavimo daugelio žvyrkelių nėra galimybių asfaltuoti, o gyventojams tenka susitaikyti su daugybe nemalonumų.

 

 IMG_0056Dulkių stulpai neslūgsta

Rajoniniais keliais į darbą kasdien važiuoja užmiesčio gyventojai, o į mokyklą autobusais darda mažesniuose miestuose ir kaimuose gyvenantys vaikai. Apie tai, kad keliu pravažiavo automobilis praneša pakilęs dulkių stulpas, viską paslepiantis žvirgždo ir smėlio migloje. Vėliau tos dulkės nusėda ant namų, automobilių, žmonių drabužių, keldamos ne tik daug nepatogumų, bet ir pavojų sveikatai. Problemas galėtų išspręsti tokių kelių asfaltavimas, tačiau tam nepakanka lėšų.

Vasarą po darbų ir savaitgaliais žmonės keliauja pailsėti prie ežero. Labiausiai nepasiseka tiems, kurie žvyrkeliu iki vandens telkinio važiuoja dviračiu arba eina pėsčiomis, mat pravažiuojantys automobiliai tokius poilsiautojus dulkių debesyje išmaudo šiems dar nepasiekus vandens telkinio.

Pavasarį, atšilus orams ir pradėjus tirpti sniegui, žvyrkeliai tampa sunkiai pravažiuojami. Dėl polaidžio tokių kelių danga tęžta, todėl tenka apriboti sunkiasvorių transporto priemonių eismą, ir tokiais keliais nebegali judėti miškovežiai, žemės ūkio technika. Tai sukelia didelių nepatogumų ūkininkams ir miškininkams.

Atlikus žvyrkelių asfaltavimo programą, kuri buvo vykdoma 2007–2011 m. ir finansuojama ERPF fondo lėšomis, paaiškėjo, kad iš 737,6 km išasfaltuotų žvyrkelių, apie 60 proc. arba 442 km (o atskiruose regionuose ir daugiau) buvo svarbūs ir darantys teigiamą įtaką žemės ūkio sektoriui (žemės ūkio bendrovėms, augalininkystei, ūkininkams, medienos gamybai ir pan.).

Žvyruoti ruožai nemalonumų kelia ir žiemos metu, kada juos nukloja sniegas. Tokie keliai valomi rečiau nei pagrindiniai, todėl žiemą jais sunku pravažiuoti į darbus ir mokyklas skubantiems gyventojams.

Dėl lėšų stygiaus žvyrkeliai retai remontuojami, todėl daug kur žvyro likę nedaug ir vairuotojams tenka važinėti susidėvėjusiais keliais.

 

Buitiniai ir sveikatos rūpesčiai

 

Žvyrkelių keliami nepatogumai neskatina keltis į ramesnes gyvenvietes toliau nuo miesto ir prastina gyvenimo kaime kokybę. Šalia jų gyvenantys žmonės negali ne tik valgyti lauko terasose, bet ir šiltomis dienomis lauke džiauti drabužių, o mamos, pravažiavus automobiliui, lauke žaidžiančius vaikus sukviečia į namus – kad nekvėpuotų dulkėmis, kurios gresia kvėpavimo takų ligomis.

Rajonų gyventojai skundžiasi ir automobilių keliamu triukšmu. Važiuodami žvyrkeliu vairuotojai neretai net neprilėtina, todėl į visas šalis lakstantys akmenukai kelia triukšmo lygį, o tai lemia blogą šalia gyvenančių žmonių savijautą.

Neasfaltuotais ruožais pavojinga keliauti visiems eismo dalyviams: vairuotojams, pėstiesiems ir dviratininkams, nes automobilio sukeltos dulkės gerokai padidina avaringų situacijų kelyje tikimybę. Dėl dulkių vairuotojai gali nepastebėti kito automobilio, pėsčiojo ar dviratininko, o šie – nepamatyti į juos lekiančio automobilio.

Žvyrkeliai neprisideda ir prie ekologijos. Jais važiuojantys automobiliai labiau teršia aplinką, nes sunaudoja daugiau degalų, vadinasi, – išmeta daugiau anglies dioksido, kuris skatina šiltnamio efektą. Kilometras asfaltuoto kelio per 25-erius metus sutaupytų 5 tonas automobilių išmetamų kietųjų dalelių.

 

Minolta DSCNiekaip nerandama tinkamų lėšų

Kad rajoniniai keliai turi būti asfaltuojami sutinka ir gyventojai, ir kelininkai, tačiau tam nepakanka lėšų. O kol nėra atstatytas krizės metu nurėžtas valstybiniams keliams skiriamas biudžetinis finansavimas, rajonų gyventojams telieka apsišarvuoti kantrybe.

Naudos ir kaštų analizė rodo, jog šiuo metu Lietuvos valstybinių kelių tinkle valstybei bei visuomenei ekonomiškai tikslinga asfaltuoti trečdalį – beveik 2500 km žvyrkelių. Tokios apimties žvyrkelių asfaltavimo programa galėtų būti savalaikis šalies dešimtmečio uždavinys, tačiau lėšų stygius tai įgyvendinti vis dar trukdo.

Anot Lietuvos automobilių kelių direkcijos (LAKD) investicijų skyriaus vedėjo Remigijaus Lipkevičiaus, nuo 2009 m. pradžios dėl sumažinto finansavimo valstybinės reikšmės kelių tinklo būklė vis prastėja. Stingant lėšų kelio asfaltavimas tampa ne visada prieinama prabanga. Pasak jo, 1 km žvyrkelio asfaltavimas kainuoja iki 1‒1,3 mln. Lt.

„ES paramos lėšas galima naudoti tik kelių rekonstrukcijai, asfaltavimui, naujų kelių tiesimui, bet ne paprastam ir kapitaliniam remontui, nuolatinei priežiūrai. Tačiau 2014-2020 m. Europos regioninės plėtros fondas nenumato skirti lėšų žvyrkelių asfaltavimui. Akivaizdu, kad rajoninės reikšmės kelių būklė esant tokiai situacijai ir toliau blogės. Vienintelis ES paramos šansas aktyvesniam žvyrkelių asfaltavimui žemės ūkio rajonuose – dar egzistuojanti galimybė 2014-2020 m. ES finansavimo laikotarpiu tam skirti dalį Europos žemės ūkio fondas kaimo plėtrai (EŽŪFKP) investicijų“, – sako R. Lipkevičius.

 

Galėtų prisidėti ir kiti

Racionalus Lietuvos Vyriausybės tikslas – iki 2016 m. pabaigos valstybiniuose keliuose išasfaltuoti 600 km žvyrkelių motyvuoja kelininkus rengti projektus ir tam ruoštis. 2014 m. Vyriausybės sprendimu žvyrkelių asfaltavimui iš Vyriausybės rezervo skirta 17,5 mln. litų. Kiek daugiau žvyrkelių asfaltavimo darbų planuojama 2015 m. vasarą. Esant tokiam Vyriausybės nusiteikimui LAKD per 2015-us ir 2016-us metus pasirengtų asfaltuoti likusius 500 km žvyrkelių. Tačiau be investicijų iš EŽŪFKP žemdirbystės rajonuose ir/arba tikslingai didinamų biudžetinių Kelių priežiūros ir plėtros programos asignavimų, visuomenės trokštamiems lūkesčiams įgyvendinti lėšų trūks.

 

Norint įvykdyti Lietuvos Vyriausybės 2012–2016 m. programos įgyvendinimo prioritetinę priemonę ir sumažinti neasfaltuotų valstybinės reikšmės kelių ilgį 600 km, jungčių tarp gyvenviečių ir magistralinių bei krašto kelių plėtrai (žvyrkelių asfaltavimui) siekiama panaudoti 2014–2020 m. ES paramos lėšas.

Įvertinus socialinį aspektą, kuriuo paremtos ir šešioliktosios Vyriausybės 2012–2016 metų programos, prie žvyrkelių asfaltavimo programų įgyvendinimo galėtų prisidėti žemės ūkio ministerija, skirdama finansavimą iš Europos žemės ūkio fondo kaimo plėtrai (EŽŪFKP) skiriamų ES lėšų, kurios pasieks naujuoju 2014-2020 m. ES finansavimo periodu. Tuo labiau, kad tokią galimybę numato Europos Parlamento ir Tarybos reglamento „Dėl paramos kaimo plėtrai, teikiamos Europos žemės ūkio fondo kaimo plėtrai“ 21 straipsnio 1 dalies B punktas „Investicijos į mažo mąsto infrastruktūros (small scale infrastructure) kūrimą, tobulinimą ir plėtimą, įskaitant investicijas į atsinaujinančią energiją“ ir tokį pasiūlymą pateikė atsakingi Europos Komisijos pareigūnai. Tad susiderinus su Žemės ūkio ministerija, asocijuotomis žemės ūkio šakų struktūromis ir vietinėmis bendruomenėmis iš EŽŪFKP fondo skiriamoms lėšoms būtų galima pasitvirtinti žemės ūkio plėtrai reikalingų asfaltuotinų valstybinių žvyrkelių sąrašą ir pagal jį planuoti ir vykdyti darbus.

 

Asfaltavus žvyrkelius ne tik pagerėtų privažiavimas žemės ūkio technikai ar krovininiam transportui prie laukų ar žemės ūkio produkcijos supirkimo, saugojimo, perdirbimo centrų, gyvulininkystės kompleksų, projektuojamų gamybinių bazių, tačiau ir susisiekimo bei gyvenimo sąlygos žemės ūkio rajonuose plušantiems žmonėms. Pagerėtų kelionės kokybė, sutrumpėtų jos laikas, mažėtų transporto išlaidos, emigracija, susidarytų geresnės sąlygos gyventi, kurti verslą, kiltų nekilnojamo turto vertė, didėtų šalies turistinis patrauklumas.

Vyriausybės tikslas – iki 2016 m. pabaigos valstybiniuose keliuose išasfaltuoti 600 km žvyrkelių.