Kiekvienas pažįstami su saugaus eismo taisyklėmis, tačiau ar tikrai jas prisimename, kai kasdien taip skubame? Ne vienas vairuotojas turbūt prisipažintų, kad vėluodamas į svarbų susitikimą stipriau spusteli greičio pedalą ir kiekvienas bent kartą per gatvę bėgo degant raudonam šviesoforo signalui. Tačiau, ar dėl kelių sutaupytų minučių verta rizikuoti brangiausiu turtu – gyvybe?

Kiekvienais metais Lietuvos automobilių kelių direkcija (LAKD) įdiegia virš 100 eismo saugumą gerinančių inžinerinių priemonių, vykdo daugybę saugaus eismo akcijų, todėl saugumas keliuose kasmet gerėja. Tačiau kol eismo įvykiuose nukenčia bent vienas žmogus, Kelių direkcijai svarbių darbų nestinga.

 

 2014 m. juodosios dėmėsNelemtosios dėmės blėsta

Turbūt kiekvienas keliaudamas po Lietuvą yra matęs ryškius stendus su tame ruože žuvusių ir sužeistų žmonių skaičiumi. Tokios vietos ne tik įspėja vairuotojus, bet ir primena, būti budriems keliuose. Tie ruožai, kuriuose 500 metrų atkarpoje per paskutinius 4 metus įvyko 4 eismo įvykiai, vadinami „juodosiomis dėmėmis“, o jų mažinimas yra vienas svarbiausių Kelių direkcijos uždavinių.

Išanalizavus policijos pateiktą eismo įvykių statistiką, randamos juos lėmusios priežastys, taip sužinoma, kokias inžinerines saugos priemones reikia įdiegti.

Tačiau kaip sako LAKD eismo saugumo skyriaus vedėjas Nemunas Abukauskas, „juodosios dėmės“, deja, nustatomos jau eismo įvykiui įvykus, todėl didžiausios pastangos dedamos tokių ruožų prevencijai. Pastebėjus, kad viename kelio ruože įvyksta daug eismo įvykių, nevalia laukti, kol jis taps „juodąja dėme“, todėl priemonių imamasi iš karto.

Jei viename ruože daug automobilių apsiverčia, ten gali būti staigus vingis arba aukštas šlaitas, galbūt ruožas greičiau apledėja žiemos metu. Tokiais atvejais reikia lėkštinti šlaitą ir švelninti vingį, ant kelio įrengti triukšmo juostas, atitvarus, papildomus ženklus, greičio matuoklį, kuris paskatins prilėtinti. Jei pastebima, kad daug eismo įvykių įvyksta sankryžose, eismo dalyvių saugumui šalutiniuose keliuose įrengiamos triukšmo juostos, inžinerinėmis priemonėmis mažinamas greitis pagrindiniame kelyje, tad vairuotojams lieka daugiau laiko įvertinti situaciją, o jei eismo įvykis ir įvyksta, pasekmės nebūna tokios skaudžios.

Džiugina tai, kad nuo 2006 metų „juodųjų dėmių“ valstybinės reikšmės keliuose pavyko sumažinti nuo 267 iki 37. Tačiau darbai nestovi vietoje, „juodosios dėmės“ ir toliau bąla, todėl kelionės kiekvienam vairuotojui kasmet tampa vis saugesnės ir geresnės.

 

Pagarba ne vien sau

Šio klausimo savęs paklausti turėtų kiekvienas kas rytą į darbą, universitetą ar mokyklą skubantis žmogus. Nors po skaudžios nelaimės kelyje, nukentėjusieji dažnai kaltina kelininkus, statistika rodo, kad kas penkto eismo įvykio priežastis – greičio viršijimas, o dažnas vairuotojas už vairo nevengia sėsti neblaivus.

„Kai šiais metais birželį drastiškai padidėjo žūčių, LAKD peržiūrėjo ir įvertino tas vietas, kur buvo diegtos inžinerinės saugos priemonės. Nė vienoje iš šių vietų eismo įvykių nedaugėjo, buvo pastebimas mažėjimas. Vadinasi, saugaus eismo inžinerinės priemonės keliuose iš tikrųjų pasiteisina, kitas klausimas, kaip vairuotojai elgiasi kelyje“, – sakė LAKD eismo saugumo skyriaus vedėjas.

Deja, dažnai eismo nelaimių nepavyksta išvengti ne dėl inžinerijos trūkumų, o dėl eismo dalyvių abejingumo. Kasmet daug nelaimių įvyksta dėl polinkio vartoti alkoholį, kelio ženklų nepaisymo ir greičio viršijimo. Tokių nelaimingų atsitikimų būtų galima išvengti, jei eismo dalyviai pradėtų gerbti ir saugoti vieni kitus ir jaustų atsakomybę už savo ir kito žmogaus gyvybę, būtų labiau bendruomeniški.

 IMG_4387Bendruomenių judėjimo gaiva

Dažnai skaudžios nelaimės keliuose įvyksta ne dėl inžinerinių priežasčių, o dėl žmonių neatsargumo, todėl Kelių direkcija ėmėsi iniciatyvos eismo saugumu keliuose žmones sudominti originaliomis akcijomis. Prie jų kasmet prisijungia vis daugiau neabejingų žmonių.

Nors dažnai kalbama, kad eismo taisyklių reikia mokyti nuo mažens, mokyklose eismo saugumo renginių beveik nevyksta. Bene vienintelę mokyklose vykdomą šviečiamąją eismo saugumo veiklą vykdo tik Kelių direkcija kartu su Kelių policija. Jos inicijuotas konkursas „Saugokime jaunas gyvybes keliuose“ kasmet sutraukia apie 40 tūkstančių mokinių iš visos šalies. Jo dėka ne tik pradinių klasių mokiniai, bet ir jaunieji dviračių, mopedų ir motociklų bei automobilių vairuotojai susipažįsta su kelių eismo taisyklėmis, grėsmėmis kelyje ir saugiu elgesiu gatvėje.

Itin įdomių veiklų sugalvoja ir bendruomenės, dalyvaujančios LAKD inicijuotoje akcijoje „Saugus eismas bendruomenėse“.

„Nepatikėsite, kokių puikių idėjų atrandama. Pavyzdžiui, visa kaimo bendruomenė davė kraujo, taip prisidėdama prie sužeistųjų gelbėjimo, rinko geriausią miestelio vairuotoją, aplankė senyvo amžiaus žmones atokiuose vietovėse ir dalino atšvaitus. Sunku patikėti, kad šiais laikais galima rasti tokių bendruomeniškų ir atsidavusių žmonių. Matome, kad tose bendruomenėse avaringumas irgi sumažėja“, – sektinais pavyzdžiais dalinosi N. Abukauskas.

Tačiau originaliausia saugumo keliuose akcija ne tik Lietuvoje, bet ir visame pasaulyje – LAKD kartu su dvasininkais vykdomas projektas „Saugokime vieni kitus kelyje“, kuris leidžia pasiekti žmones, gyvenančius kaimuose ir atokesnėse vietovėse. Jau kelerius metus dvasininkai pamaldų metu tikintiesiems primena, kaip saugiai elgtis kelyje.

Nors, regis, saugumą gerinančių renginių vykdoma nemažai, Kelių direkcija šiemet planuoja dar labiau suaktyvinti socialinę reklamą. Galbūt, nepatogūs ir kartais krūptelėti priverčiantys vaizdai eismo dalyvius privers susimąstyti, kad gyvybes turime branginti kiekvienas.

 Merkine 187Pinigai investuojami prasmingai

Nors vairuotojai, dviratininkai ir pėstieji kelininkams dažnai negaili griežtesnio žodžio, vargu, ar iš tikrųjų įvertina kokių didelių investicijų pareikalauja eismo saugumo gerinimas kasmet ir kokie dideli darbai padaromi turint gana ribotas lėšas.

Dėl kasmet keliuose įdiegiamų virš 20 km atitvarinių sistemų, apie 5 km apšvietimo, rekonstruotų apie 12-14 avaringų sankryžų, įrengtų naujų 12-14 km pėsčiųjų ir dviračių takų, kasdien važiuojame vis saugesniais ir geresniais keliais, patogiau keliaujame pėsčiomis ir dviračiais.

Eismo saugumo inžinerinėms priemonėms LAKD kiekvienais metais gali skirti apie 18 mln. Lt ir apie 7 mln. Lt pėsčiųjų ir dviračių takų įrengimui, tačiau, kaip sako N. Abukauskas, lėšų reikėtų gerokai daugiau: „Kai 2006 m. eismo saugumo situacija Lietuvoje buvo tragiška, užtekdavo labai mažų investicijų, kad situacija pagerėtų, dabar reikia dar daugiau pastangų ir daug daugiau investicijų, kad padėtis akivaizdžiai pasitaisytų“.

Prie mūsų visų saugumo šiemet prisidės ir ES struktūrinės paramos lėšomis rekonstruotos 2 sankryžos bei nutiesti 3 pėsčiųjų ir dviračių takai. Šie darbai kainuos apie 11 mln. Lt, iš jų daugiau kaip 7 mln. Lt bus finansuojama 2007-2013 m. ES struktūrinės paramos lėšomis.

 

Bendras projektas su dvasininkais suteikė galimybę pasiekti atokesnių vietovių gyventojus. LAKD mažuose miesteliuose demonstratyviomis priemonėmis primena eismo saugumo taisykles.

Greitis toliau išlieka viena iš dažniausių avaringumo priežasčių, todėl jį ribojančių priemonių (saugumo salelių, žiedinių sankryžų) keliuose tik daugės.