Keliai – kiekvieno piliečio turtas

Keliai – tai šalies ir kiekvieno piliečio turtas. Kartais žmogus net nesusimąsto, kad jis neturėtų galimybės pasiekti pačio atokiausio kaimelio, nors gyvena kitoje Lietuvos pusėje esančiame didmiestyje. Tačiau keliai neatsiranda iš niekur, patys savęs neprižiūri ir nerekonstruoja. Tuo tikslu jau 1918 m. gruodžio 6 d. buvo įsteigta Plentų, vandens kelių ir uostų valdyba, kuri 1991 m. kovo 1 d. po kelių ūkio reformos reorganizuota ir įkurta Lietuvos automobilių kelių direkcija prie Susisiekimo ministerijos, kuri trumpiau vadinama tiesiog – Kelių direkcija. Lietuvos Respublikos Vyriausybė įsteigė Kelių direkciją organizuoti valstybinės reikšmės automobilių kelių – magistralinių, krašto ir rajoninių – plėtojimą, modernizavimą ir funkcionavimą. Didžiųjų miestų gatvėmis rūpinasi ir jas prižiūri savivaldybės.

Taigi, pagrindiniai Kelių direkcijos tikslai:

  • organizuoti ir koordinuoti valstybinės reikšmės kelių atkūrimą, priežiūrą ir plėtrą;
  • užtikrinti saugų eismą valstybinės reikšmės keliuose;
  • tenkinti visuomenės ir kelių naudotojų poreikius;
  • dirbti ekonomiškai ir efektyviai, sudaryti tinkamas eismo sąlygas, kad susisiekimas valstybinės reikšmės keliais būtų saugus, greitas, patogus ir nekenktų aplinkai.

Lietuvoje yra daugiau kaip 84 tūkst. km kelių, iš kurių 21 254 kilometrai yra valstybinės reikšmės keliai, kurie jungia miestus ir gyvenvietes, jais vyksta intensyvus tranzitinis eismas, jais pervežami kroviniai. Eismo intensyvumas valstybinės reikšmės keliais nuo 2000 metų išaugo beveik 50%, o ypač padidėjo krovininio transporto intensyvumas magistraliniuose keliuose (140%), todėl Kelių direkcija tobulindama kelių tinklą numato rekonstruoti nemažai kelių, siekia, kad jie labiau tenkintų eismo dalyvių poreikius, atitiktų visus šiuolaikiniams keliams keliamus techninius, ekonominius ir ekologinius reikalavimus, būtų greiti, patogūs ir svarbiausia – saugūs. Tai pagrindinės Lietuvos kelininkų dabarties ir artimiausios ateities darbų kryptys.

Susisiekimo ministerija formuoja valstybės politiką transporto sistemos funkcionavimo ir visų rūšių transporto infrastruktūros plėtros srityje.

Kelių direkcija organizuoja ir koordinuoja valstybinės reikšmės kelių atkūrimą, priežiūrą ir plėtrą.

O visose Lietuvos apskrityse esančios dešimt valstybės įmonių „… regiono keliai“ (suskirstyta teritoriniu principu ir praktiškai sutampa su apskričių ribomis) ir vienuolikta „Automagistralė“ (išskirta linijiniu principu, atsakinga už magistrales Vilnius–Kaunas–Klaipėda ir Vilnius–Panevėžys) turto patikėjimo teise įstatymų nustatyta tvarka naudoja, valdo ir prižiūri kelius. Joms pavaldžios rajonuose esančios kelių tarnybos.

 

AutostradaKiek iš viso yra valstybinės reikšmės kelių?

Iš viso Lietuvos teritorijoje yra 84 177 km kelių. 62 923 km yra vietinės reikšmės keliai, tai yra miestų ir miestelių gatvės, miškų ir nacionalinių parkų keliukai. Intensyviausias tranzitinis eismas, susisiekimas tarp miestų vyksta magistraliniais ir krašto keliais, privažiavimai prie gyvenviečių – krašto ir, daugiausia, rajoniniais keliais. Iš viso valstybinės reikšmės kelių yra 21 254 km. Valstybinės reikšmės kelių balansinė vertė siekia 6,9185 mlrd. Lt. Naujausiais duomenimis Lietuvoje yra 2,944 mln. gyventojų. Kadangi keliai yra visų Lietuvos gyventojų turtas, taigi tūkstančiui gyventojų tenka 7,22 km valstybinės reikšmės kelių. Tūkstančiui kvadratinių kilometrų teritorijos – 325,50 km valstybinės reikšmės kelių. Dauguma jų (66 %) – asfaltuoti. Keliai brangus ir reikalingas mūsų visų turtas, o juos saugant, prižiūrint, remontuojant ir rekonstruojant kelių vertė padidėja, o važiavimas jais tampa saugesnis ir patogesnis.

 

Iš viso valstybinės reikšmės kelių tinklą sudaro:

Kelio dangos Keliai
magistraliniai krašto rajoniniai Iš viso:
Patobulintos dangos Asfalto 1673,422 4935,969 7339,279 13948,670
Cementbetonio 71,120 0 1,371 72,491
Grindinys 0,392 0 7,203 7,595
Žvyro dangos 0 0 7225,338 7225,338
Iš viso: 1744,934 4935,969 14573,191 21254,094

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

Ar daug valstybinės reikšmės keliuose yra tiltų, viadukų?

 

Į šį klausimą tikrai visi žino atsakymą. Neįmanoma nutiesti kelio be tiltų per upes, o viadukai būtini keliui susikertant su geležinkeliu, o intensyvaus eismo srauto keliuose išvengiama spūsčių ir skaudžių eismo įvykių įrengiant skirtingų lygių sankryžas. Moderniausia sankryža valstybinės reikšmės keliuose yra trijų lygių Jakų sankryža ties įvažiavimu į Klaipėdą, magistraliniame kelyje A1 Vilnius–Kaunas–Klaipėda. Šioje sankryžoje įrengta keturių eismo juostų 610 m ilgio estakada Kauno–Klaipėdos, Klaipėdos–Kauno kryptimis, 317 m ilgio estakada Kaunas–Palanga kryptimi, o 3-ame lygyje įrengta 552 m ilgio estakada Palanga–Kaunas kryptimi.

Iš viso valstybinės reikšmės keliuose yra 1506 tiltai ir viadukai, dauguma jų buvo pastatyti iki 1980 m. – 1150 vnt. Tad dauguma tiltų naudojami 30 ir daugiau metų. Valstybinės reikšmės keliuose nėra nė vieno tilto, kuriuo būtų nesaugu naudotis, tačiau tai nereiškia, kad nėra remontuotinų tiltų. Vienokio ar kitokio remonto laukia apie 24 % visų tiltų. Nepaisant solidaus amžiaus, vidutinis tiltų metinių apžiūrų įvertinimas yra 3,9 balo (penkiabalėje vertinimo skalėje). Tai liudija apie pakankamai efektyvią tiltų techninę priežiūrą (t.y. užtikrinama, kad neatsirastų defektų, sukeliančių avarinę būklę ir trukdančių eismui). Tilto priežiūra atliekama nuo naujo tilto statybos užbaigimo iki tilto naudojimo pabaigos. Techninė priežiūra leidžia laiku nustatyti tiltų pažaidas, jų atsiradimo priežastis – kada ir kokių priemonių imtis, kad tiltai būtų saugiai naudojami.

 

 Kelias_gerai_asfaltuotasKaip pasiskirstęs vietinių kelių tinklas?

 

Kelių direkcija atsakinga už valstybinės reikšmės kelių priežiūrą ir plėtrą, bet susisiekimas būtų neįmanomas be vietinės reikšmės kelių, tai yra be miestų gatvių ir gatvelių. Vietiniais keliais rūpinasi miestų ir rajonų savivaldybės.

Kelių priežiūros ir plėtros programa, trumpiau vadinama KPPP, yra vienas iš vietinės reikšmės susisiekimo infrastruktūros finansavimo šaltinių. Nuo 2014 m. daugiau negu 25% (o nuo 2015 m. – daugiau nei 30%) KPPP lėšų yra skiriama vietinės reikšmės keliams ir gatvėms tiesti, taisyti, prižiūrėti ir saugiam eismui užtikrinti. Pačios savivaldybės nusprendžia, kokiems keliams ir kokiems darbams panaudos gautas lėšas, o Kelių direkcija tik administruoja ir kontroliuoja programos lėšų panaudojimą.

 

Tačiau šie 25% procentai neatspindi realiai vietinės reikšmės keliams finansuoti skirtų lėšų, nes, Kelių direkcijai vykdant įvairias programas, projektus, darbus, faktiškai vietinės reikšmės kelių valdytojų reikmėms skiriama dar daugiau programos lėšų.

Iš valstybinės reikšmės keliams skiriamų programos lėšų dalies kompensuojamos AB „Smiltynės perkėla“ sąnaudos nemokamai keliant gyventojus, finansuojamas neatlygintinas perkėlimas užlietu krašto kelio Šilutė–Rusnė ruožu, vykdomos saugaus eismo švietėjiškos programos (televizijos ir radijo klipai saugaus eismo tema, platinami atšvaitai ir kt.), rengiami teisės aktai ir norminiai dokumentai, atliekami mokslo tiriamieji darbai, finansuojamas vietinės reikšmės keliams skiriamų programos lėšų administravimas, atliekamų darbų kontrolė, surinktų lėšų dalis platinant vinjetes tenka ir vietinės reikšmės keliams. Taigi dalis išvardytų sąnaudų skiriama vietinės reikšmės kelių valdytojų reikmėms patenkinti, todėl būtų galima teigti, kad tiesiogiai ir netiesiogiai šiems subjektams jau iki 2014 m. tekdavo daugiau kaip 30% programos lėšų, o nuo 2014 m. teks dar daugiau.

 

Vadovaujantis Statistikos departamento duomenimis, Lietuvoje yra 62 923 km vietinės reikšmės kelių ir gatvių, iš kurių 4132,9 km prižiūri miestų savivaldybės ir 58 790,2 km prižiūri rajonų savivaldybės,

Vietiniai keliai pagal dangos tipą skirstomi į:

  • su patobulinta danga – 11 175 km;
  • su žvyro danga – 39 880 km;
  • grunto kelių – 11 868 km.